- rašytojas
- rašýtojas (-is K; R323, N, -us Jn, DūnŽ, Škn), -a smob. (1) 1. DP547 kas ką nors rašo: Nėra kam parašyti laišką, aš, nors prastas rašýtojas, parašysiu keletą žodžių Bgt. Mėšlavežiams tiktai duonos, rašýtojams tik bulbelių [duosiu] Vgr. Mano vaikas didelis rašýtojas (apie vaiką, mėgstantį rašyti) Sml. Aš jau didelis rašýto[ja]s esu – nė plunksnos nemoku pasiimti Vž. Skundo rašytojui atlyginti valstiečiai darydavo mezliavas rš. Kiti veda per prievartą rašytoją: ten pat norėjo parašydinti prašymą Žem. 2. SD251, Sut raštininkas: Vyriausiasis rašytojas I. Ir padarė savo rašytoju, arba sekretoriu M.Valanč. 3. kas rašo meninius literatūros veikalus: Kiekvienas rašytojas iš savo tarmės įdeda į rašomąją kalbą daug savų žodžių, savų pasakymų J.Jabl. O juk svajoja savo tautos rašytojais tapti! J.Bil. Rašytojas turi ilgėliau pagyventi ten, kur gyvena jo būsimos knygos herojai A.Vien. Tarybinė literatūra yra aštrus kovos ginklas, tarybinis rašytojas – karys (sov.) T.Tilv. Didžiųjų mūsų rašytojų Donelaičio, Žemaitės, Maironio, Cvirkos, Nėries ir kitų raštai šiandien pažįstami ir mylimi visos tarybinės liaudies (sov.) A.Vencl. Gal nė vienas iš lietuvių rašytojų nebuvo toks artimas liaudžiai kaip Žemaitė (sov.) P.Cvir. Atsitikimų rašytojas I. Rašytojas knygų SD3. 4. raštingas žmogus: Berną pagadino, rašytojaus nepadarė Sdr. Negi rašýtojas esu – aš beraštis Sl. \ rašytojas; aprašytojas; atrašytojas; išrašytojas; nurašytojas; parašytojas; perrašytojas; surašytojas; užrašytojas
Dictionary of the Lithuanian Language.